„Uždaros teritorijos: πR dimensija“

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Klasikinę „salos“, „uždara sistemos“ nerijos asociaciją papildėme savitomis racionalių uždarų/atvirų aibių sąvokų paralelėmis. Uždara teritorija, atskirta vandeniu ir valstybės siena, į pasaulį besiremianti Klaipėdos Smiltyne, daugiakultūris Neringos miestas, kurorto statusas, bendruomenių socialinę dinamiką lemiantis sezoniškumas, besitransformuojantis nuo svetingumo industrijos determinuoto socialumo šiltuoju metu, iki užsidariusio poilsiui konservatyvaus sociumo šaltuoju periodu, atitinkamai kintantys jutiminiai parametrai: oro, triukšmo, vizualinės taršos,- tarsi termodinamiška sistema, kurios būsenas galima vertinti ir socialiniais parametrais: hierarchiniu, funkciniu, gyvenamojo tankio, vertybinių matų struktūra, saugomų ir nesaugomų ekosistemų sankirtomis…
Autoriai, pasirinkę priartėjimo jausmus bei kryptis su aplinka, paskutinę 2018 m. balandžio savaitę laisvai, be išankstinių nuostatų Kuršių nerijoje kūrė vizualinę ir jausminę refleksiją, kartkartėmis įtraukdami meno vadovo G. Trimako pasiūlytą dinaminio stereotipo perkeitimo formulę: 2 valandos koduotą fotografavimo schemą.

Spręsdami, kaip ekspozicijoje geriausiai perteikti kūrybinius rezultatus, pasirinkome šias sąsajas:
Simbolis π – tai iracionalus skaičius, naudojama daugelyje geometrinių formulių, susijusių su apskritimais ir sferomis.
NEO PI-R klausimyno, skirto penkių esminių asmenybių bruožų (neurotizmas, ekstraversija, atvirumas patyrimui, sutariamumas ir sąmoningumas) empyriniam tyrinėjimui, motyvą.

Klajodami po vizualinius erdvių, sistemų, vedusių autorius per sesijos laiką, atspindžius tik pats parodos lankytojas gali nuspręsti, kada ir kaip šioje kelionėje įsitraukti.